dilouadiñ

v.

(1) V. tr. d. Déniaiser.

●(1732) GReg 266a. Deniaiser, tr. «Diloüadi. pr. diloüadet.»

(2) V. intr. Se déniaiser.

●(1732) GReg 266a. se deniaiser, tr. «Diloüadi. pr. diloüadet.»